Michael Frayn (Maiklas Freinas)

 

 

 

 

 

TRIUKŠMAS UŽ KULISŲ

 

Trijų veiksmų pjesė

 

 

 

Iš anglų kalbos vertė Aivaras Mockus

 

 

 

 

©vertimas į lietuvių kalbą Aivaras Mockus, 2007

 

VEIKĖJAI:

 

 

 

DOTĖ OUTLI – MISIS KLIAKET

 

LOIDAS DALASAS – REŽISIERIUS

 

GARIS LEŽENAS – RODŽERIS TREMPLMEINAS

 

BRUKĖ EŠTON - VIKĖ

 

POPĖ NORTON-TEILOR – REŽISIERIAUS PADĖJĖJA

 

FREDERIKAS FELOUSAS – FILIPAS BRENTAS ir ŠEICHAS

 

BELINDA BLEIR – FLAVIJA BRENT

 

TIMAS OLGUDAS – SCENOS DARBININKAS ir ĮSILAUŽĖLIS

 

SELSDONAS MOUBRĖJUS – ĮSILAUŽĖLIS

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

                                                                         

PIRMAS VEIKSMAS

 

 

Brentų užmiesčio namų svetainė.  Trečiadienio popietė.

 

(Didysis Teatras, Vestonas-prie-Meiro, pirmadienis, sausio 14)

 

Iš nekilnojamojo turto agentūros reklamos:

 

Nuostabus 16 amžiaus pastatas, 25 mylios nuo Londono.  Su meile restauruotas, senojo pasaulio atmosfera, daug senovės detalių. Visi šių laikų patogumai ir puikūs baldai, išnuomoja savininkas, gyvenantis užsienyje.  Idealus variantas užjūrio kompanijai, norinčiai įkurdinti savo administracijos darbuotoją tobulai angliškoje aplinkoje. Trumpiausias nuomos  terminas – trys mėnesiai.  Vieninteliai atstovai: Agentūra "Squire, Squire, Hackham and Dudley"

 

BŪSTO YPATYBĖS: atviro planavimo gyvenamoji erdvė su laiptais į antro aukšto galeriją, daug įėjimų ir išėjimų. Pirmo aukšto paradinės durys atsiveria į seną sodą ir mielą kaimelį už jo. Kitos durys veda į medžiu apdailintą kabinetą, o trečios – į modernias,  šviesias ir erdvias tarnybines patalpas. Pro ketvirtas duris pateksite į ištaigingą vonios kambarį su tualetu, o pro visos sienos aukščio pietinį langą išvysite žavingą panoramą. Iš antro aukšto galerijos vienos durys veda į pagrindinį miegamąjį, kitos – į mažą, bet patogiai įrengtą skalbinių sandėliuką. Iš koridoriaus pateksite į visus kitus viršutinės namo dalies kambarius.  Įėjimas į dar vieną puikiai įrengtą vonią su tualetu - iš laiptų aikštelės tarp pirmo ir antro aukštų.

 

Apskritai, puikus tradicinės angliškos scenografijos pavyzdys – patyręs teatro lankytojas pasijus kaip namie.

 

Įžanginė muzika.  Uždangai kylant suskamba modernus telefonas, laimėjęs geriausio aparato apdovanojimą.

 

Iš tarnybinių patalpų įeina Misis Kliaket, ūkvedė, nešina įspūdinga lėkšte sardinių.

 

Misis Kliaket                Nėr ko čia plyšaut. Negaliu ir sardines atidarinėt, ir telefonu atsakinėt. Turiu tik porą kojų.

 

Ji padeda sardines ant telefono staliuko greta sofos, pakelia ragelį.

 

Alio... Taip, bet jų čia nėra, brangute...  Ne, Misterio Brento nėr...  Jis čia gyvena, taip, tik ne dabar, šiuo metu gyvena Ispanijoj...  Misteris Filipas  Brentas, taigi... Taip, rašo pjeses, tas pats, tik dabar jas rašo Ispanijoj...  Ne, ir ji Ispanijoj, visi Ispanijoj, čia nieko nėr...  Ar aš Ispanijoj?  Ne, aš ne Ispanijoj,  brangute.  Prižiūriu jų namus, o trečiadieniais pirmą valandą pati grįžtu namo, tik va, turiu čia puikią lėkštę sardinėlių, tuojau ištiesiu kojas ir pavalgysiu, per teliką mat rodys tas, kaip jas ten – karališkąsias, žinot – ir kur tas laikraštis, na...?

 

Paima nuo sofos laikraštį ir varto jį.

 

...O jei dėl namo nuomos, teks paskambint agentams, mat jie vieninteliai atstovauja tą namą...  Skvairas, Skvairas Hekemas ir kas dar toks...?  Ne, jie ne Ispanijoj, jie savo kabinetuose prie telefonų.  Skvairas, Skvairas Hekemas ir, palaukit, tuoj pažiūrėsiu.

 

Pakabina ragelį

 

Ar bent turėtų jį pakabinti pagal Robino Hausmongerio pjesę "Be nieko".  O iš tikrųjų padeda ragelį greta telefono aparato.

 

Visąlaik tas pats, kad jį kur.  Vos naštą nukeli nuo kojų, kaip mat užgriūva ant galvos.

 

Misis Kliaket išeina į kabinetą, vis dar nešina laikraščiu

 

Ar bent jau taip nurodyta remarkoje. Iš tikrųjų žengia nešina ne laikraščiu, o lėkšte sardinių.  Ir eidama, Dotė Autli, aktorė, kuri vaidina Misis Kliaket, išnyra iš rolės ir komentuoja savo veiksmus

 

Dotė                             Ir išsinešu sardines.  Ne, sardines palieku.  Ne, sardines pasiimu.

 

Bekūnis režisieriaus Loido Dalaso, statančio spektaklį "Be nieko", balsas jai atsako kažkur iš salės tamsumos.

 

Loidas                          Palieki sardines ir pakabini ragelį.

 

Dotė                             Oi, tiesa, pakabinu ragelį.

 

Ji pakabina ragelį ir vėl žengia lauk, nešina sardinėmis

 

Loidas                          Ir palieki sardines.

 

Dotė                             Ir palieku sardines?

 

Loidas                          Ir palieki sardines.

 

Dotė                             Pakabinu ragelį ir palieku sardines.

 

Loidas                          Būtent.

 

Dotė                             Kažką čia pakeitėm, ar ne, mielasis?

 

Loidas                          Ne, meile mano.

 

Dotė                             Ir visada taip dariau?

 

Loidas                          Nepasakyčiau to, brangioji Dote.

 

Dotė                             O kaip dėl žodžių, mylimasis?  Gal ne visai supainiojau?

 

Loidas                          Kai kurie jų labai panašūs į teisingus.

 

Dotė                             Tik čia kaip tas teleloto būgnas.

 

Loidas                          Taigi, Dote.

 

Dotė                             Tik išsižioju, ir niekad nežinau, kokie skaičiukai išriedės.

 

Loidas                          Na, nieko, dar net ne vidurnaktis.  O  premjera tik ryt.  Taigi, laikai ragelį.

 

Dotė                             Laikau ragelį.

 

Loidas                          'Skvairas, Skvairas Hekemas, ir palaukit...'

 

Dotė vėl ima vaidinti Misis Kliaket

 

Misis Kliaket                Skvairas, Skvairas Hekemas, ir palaukit, nepabėkit, padedu ragelį.

 

Ji pakabina ragelį.

 

Visada tas pats, ar ne. Tik porai minučių ištiesi kojas, ir jiem tavęs iškart prireikia.

 

Misis Kliaket išeina į kabinetą, vis dar nešina laikraščiu

 

Tik ji nesineša laikraščio

 

Rakinamų durų garsas

 

Loidas                          Stop.

 

Atsidaro paradinės durys.  Ant slenksčio pasirodo Rodžeris, nešinas kartonine dėže.  Jam apie trisdešimt, jis laikosi kompetentingai, kaip ir dera aukštos klasės nekilnojamojo turto agentui.

 

Rodžeris                      ... Turiu čia ūkvedę, žinoma, bet jai šiandien išeiginė.

 

Loidas                          Stop, Gari.  Dote!

 

Pro paradines duris įeina Vikė.  Ji – patraukli kilnojama nuosavybė, vos virš dvidešimties, dailiai nuaugusi ir itin puikiai prižiūrėta.

 

Rodžeris                      Taigi namas dabar vien tik mūsų.

 

Loidas                          Sustok, Bruke.  Dote!

 

Iš kabineto ateina Dotė.

 

Dotė                             Man sugrįžt?

 

Loidas                          Taip, ir vėl išeik su laikraščiu.

 

Dotė                             Su laikraščiu?  Ai, su laikraščiu.

 

Loidas                          Pakabini ragelį, palieki sardines ir išeini su laikraščiu.

 

Garis                            Visiškai teisingai, katyte.

 

Dotė                             Atleisk man, katinėli.

 

Garis                            (apkabina ją)  Nesijaudink, katyte.  Čia tik techninė perbėga.

 

Loidas                          Generalinė repeticija, Gari, pupuliuk.  Čia generalinė repeticija.

 

Garis                            O kada buvo techninė?

 

Loidas                          O kada būt generalinei? Ryt premjera!

 

Garis                            Na, mes visi čia manėm, techninė perbėga. (Dotei)  Ar ne, katyte?

 

Dotė                             Man vis tie žodžiai painiojasi, katinėli.

 

Garis                            Dote, katyte, nesirūpink dėl tų žodžių.

 

Dotė                             Išrieda kaip tie rutuliukai su skaičiukais.

 

Garis                            Klausyk, Dotele, tavo replikos tvarkoj, tau daug geriau išeina negu, žinai, ką noriu pasakyt?  (Brukei)  Ar ne?

 

Brukė                           (jos mintys kažkur kitur)  Ką?

 

Garis                            (Dotei) Sakau, tvarkoj, taigi jis, na, žinai.  Puiku.  Bet, Dote, mylimoji, tokias roles jau vaidinai, na, supranti, ką aš sakau.

 

Loidas                          Ar baigėt?  Taigi, Garis ir Brukė užkulisyj, Dotė laiko ragelį...

 

Garis                            Ne, mes čia visi galvojam, Dieve mano, premjera rytoj, parepetavom gal tik porą savaičių, nežinom, ką čia darom, Dieve mano, bet, va, štai darom!

 

Dotė                             Teisingai, katinėli.  Juk teisybė, Loidai?

 

Loidas                          Puikiai pasakyta, Gari.

 

Garis                            Ne, bet juk čia Vestone-prie-Meiro reiks vaidint visą šią savaitę, paskui Jovilyj, paskui dievažin kur, po to dievažin dar kur, ir taip toliau dievažin kiek, o jaučiamės visi čia gan, žinai... (Brukei)  Sakau, ir tu?

 

Brukė                           Ką?

 

Loidas                          Tvarkoj, tu užkulisy, Dotė laiko ragelį ...

 

Garis                            Atleisk man, Loidai.  Bet kartais reikia tiesiai šviesiai pasakyt.  Žinai?

 

Loidas                          Žinau.

 

Garis                            Dėkoju, Loidai.

 

Loidas                          Puiku, Gari.  Taigi, tu užkulisy...

 

Garis                            Loidai, tik leisk dar vieną žodį.  Sykį jau sustojom.  Man, Loidai, teko dirbt su daugybe režisierių.  Vieni buvo genijai.  Kiti  buvo šmikiai.  Bet dar nesutikau nė vieno, kuris taip visiškai ir taip absoliučiai... Nežinau...

 

Loidas                          Ačiū, Gari.  Aš labai sujaudintas.  Dabar gal dingtum po galais iš tos sumautos scenos?

 

Garis išeina pro paradines duris.

 

Ir, Bruke ...

 

Brukė                           Taip?

 

Loidas                          Tu čia?

 

Brukė                           Čia?

 

Loidas                          Ar tu ten?

 

Brukė                           Ką?

 

Loidas                          Tavęs neturi būti.  Gerai.  Vėliau pakviesiu.  Ir – važiuojam.

 

Brukė išeina pro paradines duris.

 

Taigi, laikai ragelį.

 

Dotė                             Tai va, laikau ragelį.  Pakabinu ragelį ir padedu sardines.

 

Misis Kliaket                Amžinai ta pati istorija, ar ne ...

 

Loidas                          Ir pasiimi laikraštį.

 

Ji grįžta, ima laikraštį ir pakelia ragelį

 

Dotė                             Palieku sardines, pasiimu laikraštį.

Misis Kliaket                Amžinai ta pati istorija, ar ne.  Akmuo nuo širdies, uola nuo skrandžio.

 

Dotė                             Ir pagaliau išeinu.

 

Loidas                          Palikdama ragelį.

 

Ji pakabina ragelį ir išeina į kabinetą.  Kaip ir anksčiau, įeina Rodžeris, nešinas kartonine dėže.

 

Rodžeris                      ...Turiu čia ūkvedę, žinoma, bet jai šiandien išeiginė.

 

Kaip ir anksčiau įeina Vikė

 

Taigi namas dabar vien tik mūsų.

 

Rodžeris išeina pro duris ir įneša kelioninę rankinę, uždaro paradines duris

 

Tik dar patikrinsiu.

 

Atveria tarnybinių patalpų duris.  Vikė dairosi aplink.

 

Ei? Kas nors yra namie?

 

Užveria duris

 

Ne, nieko nėr.  Na, kaip tau čia patinka?

 

Vikė                             Jėga.  Ir viskas tavo?

 

Rodžeris                      Miško trobelė, tik ir tiek.  Perstatyta punšo daryklėlė.  Šešioliktas amžius.

 

Vikė                             Turbūt kainavo nerealiai.

 

Rodžeris                      Na, žmogus juk turi kur nors pasikviesti verslo partnerius.  Ketvirtą vienas toks kaip tik pasirodys.  Arabų šeichas.  Nafta.  Supranti.

 

Vikė                             Aha.  O man reik nugabenti tas bylas į mūsų Beisingstoko biurą iki keturių.

Rodžeris                      Tada vos spėsim apsisukt.  Sakau, tik tai ir spėsim padaryt.  Sakau...

 

Vikė                             Gerai, pirmyn.

 

Rodžeris                      (padeda dėžę ir atsega rankinę) Šampano net nešaldysim.

 

Vikė                             Kiek čia durų!

 

Rodžeris                      Ai, tik kelios, ką ten.

 

Jis rodydamas atidarinėja vienas duris po kitų.

 

Kabinetas...  Virtuvė...  Ir atskiras tarnybinis butukas ūkvedei.

 

Vikė                             Lygis.  O kurios į ... ?

 

Rodžeris                      Ką?

 

Vikė                             Žinai ...

 

Rodžeris                      Ai, į ten?  Pro šitas.

 

Jis atidaro jai pirmo aukšto vonios duris.

 

Vikė                             Fantastika.

 

Vikė išeina į vonią.

 

Iš kabineto pasirodo Misis Kliaket,  be laikraščio

 

Misis Kliaket                Dabar kažkur nudėjau sardines ...

 

Abu nustemba.  Rodžeris greit užveria vonios duris , ir įmeta šampaną į rankinę.

 

Rodžeris                      Atleiskite.  Maniau, čia nieko nėr.

 

Misis Kliaket                Aš jau ne čia. Manęs jau nėr, tik va, ten tos karališkos per teliką, ten su tom savo skrybėlaitėm, o jos dar vaisiais papuoštos, o kas jūs toks?

 

Rodžeris                      Iš agentūros.

 

Misis Kliaket                Iš agentūros?

 

Rodžeris                      Skvairas, Skvairas, Hekemas ir Dadlis.

 

Misis Kliaket                Oi.  Tai kuris jūs būsit?  Skvairas, Skvairas, Hekemas ar Dadlis?

 

Rodžeris                      Aš Tremplmeinas.

 

Misis Kliaket                Ir čia sau atėjot kaip į nuosavus namus!  Maniau, plėšikas.

 

Rodžeris                      Ne, tik užbėgau, dėl... apžiūrėt keletą dalykų... 

 

Atsiveria vonios durys.  Rodžeris jas užveria

 

Na, patikrint išmatavimus...

 

Atsiveria vonios durys.  Rodžeris jas užveria

 

Nuveikti šį bei tą...

 

Atsiveria vonios durys.  Rodžeris jas užveria

 

Oi, dar klientė.  Aprodau namą galimai nuomininkei.

 

Atsiveria vonios durys.

 

Vikė                             Kas čia tom durim pasidarė?

 

Rodžeris jas užveria.

 

Rodžeris                      Galvoja išsinuomoti.  Tikrai susidomėjo.

 

Iš vonios pasirodo Vikė

 

Vikė                             Čia juk ne miegamasis.

 

Rodžeris                      Miegamasis?  Ne, čia pirmo aukšto vonia su tualetu.  O štai čia ūkvedė, Misis Krioket.

 

Misis Kliaket                Kliaket, mano mielas, Kliaket.

 

Vikė                             Oi.  Labas.

 

Rodžeris                      Iš tiesų tai jos nėra.

 

Misis Kliaket                Tik tos karališkosios ponios, žinote, per teliką su skrybėlaitėm.

 

Rodžeris                      (kreipiasi į Misis Kliaket) Dėl mūsų nesirūpinkit.

 

Misis Kliaket                (pasiima sardines)  Pritildysiu garsą.

 

Rodžeris                      Mes tik pasidairysime po namą.

 

Misis Kliaket                Va, dabar nukišau laikraštį.

 

Misis Kliaket išeina į kabinetą, nešina sardinėmis

 

Tik kažkodėl jas palieka

 

Loidas                          Sardinės!

 

Rodžeris                      Atleisk, kad taip išėjo.

 

Vikė                             Nieko tokio.  Mes juk čia nežiūrėsim teliko, ar ne?

 

Loidas                          Sardinės!

 

Iš kabineto grįžta Dotė

 

Dotė                             Pamiršau sardines.

 

Garis                            Loidai!  Tos sardinės!  Jos mus visus iš proto varo!

 

Loidas                          Netikusios sardinės?  Pope!

 

Garis                            Vien tik pirmam veiksme net keturios sardinių lėkštės!  Tai šen su jom, tai ten su jom.  Ji paima jas – aš jas paimu.  (Brukei)  Sakau, ar tu to nejauti, žinai?

 

Brukė                           (ji vėl kažkur kitur)  Ką?

 

Garis                            Sardinės.

 

Brukė                           Ką sardinės?

 

Iš užkulisio pasirodo Popė, režisieriaus padėjėja

 

Popė                            Pakeisti sardines?

 

Loidas                          Norėtume keturių keptų otų.  File be kaulų.

 

Garis                            (Loidui)  Aišku, tau gerai.  Tu sėdi ten.  O mes tai čia.  Mes turim viską čia atlikt.  O dar čia tos rankinės, dar tos dėžės. Dar durys. Ir dar tekstas. Žinai, ką noriu pasakyt?

 

Dotė                             Pope, neieškom priekabių, širdele.  Mums tos sardinės puikiai tinka.

 

Garis                            Aš tiktai stengiuosi, žinai.

 

Loidas                          Tai ką pageidautumei pakeisti, Gari?  Rankines? Dėžes? Duris?

 

Dotė                             Negalim nieko dabar keisti, katinėli!

 

Garis                            Tiesiog sakau. Tekstas. Durys. Rankinės. Dėžės. Sardinės. Mes. Aišku? Ar aiškiai pasakiau?

 

Loidas                          Aiškiau nebūna, Gari. Pope, supratai?

 

Popė                            Hm. Taigi.

 

Loidas                          Puiku.  Tęsiam.  Nuo Dotės išėjimo.  Ir Pope...

 

Popė                            Taip?

 

Loidas                          Pasistenk, kad daugiau to nebūtų.

 

Popė                            O.  Aha.

 

Popė išeina į užkulisį

 

Garis                            Nepyk, Loidai.  Aš tik galvojau, kad mums reikia, žinai, ką noriu pasakyt?

 

Loidas                          Aišku.

 

Garis                            Geriau jau atvirai, negu, supranti.

 

Loidas                          Daug geriau.  Jeigu tik Dotė bus laiminga.

 

Dotė                             Visiškai laiminga, Loidai, mano meile.

 

Ji žengia prie kabineto durų.

 

Loidas                          Ar padarytum vieną dalykėlį dėl manęs, brangioji Dote?

 

Dotė                             Ką tik nori, Loidai, mano mielas.

 

Loidas                          Sardines išsinešk.

 

Misis Kliaket išeina į kabinetą, nešina sardinėmis.

 

Rodžeris                      Atleisk, kad taip išėjo.

 

Vikė                             Nieko tokio.  Mes juk čia nežiūrėsim teliko, ar ne?

 

Rodžeris                      Ji čia kaip šeimos narys jau kelioms kartoms.

 

Vikė                             Puiku.  Tai einam.  (Ji žengia laiptais aukštyn)  Man ketvirtą reikia būti Beisingstoke.

 

Rodžeris                      Gal tik išgerkim po taurę šampano.

 

Vikė                             Pasiimam jį į viršų.

 

Rodžeris                      Aha.  Gerai ...

 

Vikė                             Ir nenuleisk akių nuo mano popierių.

 

Rodžeris                      Jokiu būdu.  Tik ...

 

Vikė                             Ką?

 

Rodžeris                      Na ...

 

Vikė                             Ji?

 

Rodžeris                      Ji kaip šeimos narys kelioms kartoms.

                                                            Iš kabineto pasirodo Misis Kliaket, su laikraščiu, bet be sardinių

 

Misis Kliaket                Sardinės ... Sardinės ... ne mano reikalas kišti trigrašį, brangute, tik noriu pasakyt: nė nesvarstykit – ryžkitės ir tiek.  Jums čia tikrai bus gera.

 

Vikė                             O.  Šaunu.

 

Misis Kliaket                (Rodžeriui) Juk taip, jaunuoli mielas?

 

Rodžeris                      Taigi.  Na.  Žinoma!

 

Misis Kliaket                (Vikei)  O mums bus gera, kad jūs čia.  (Rodžeriui)  Argi ne taip, branguti?

 

Rodžeris                      Hm.  Taigi.

 

Vikė                             Neįtikėtina.

 

Misis Kliaket                Sardinės, sardinės. Tuščiu skrandžiu neatsipūsi, kur jau ten.

 

Misis Kliaket išeina į tarnybines patalpas

 

Vikė                             Matai?  Ji neima į galvą.  Ji net pasiūlė mums sardinių!

 

Rodžeris                      Na...

 

Vikė                             Man ji atrodo super.

 

Rodžeris                      Super.

 

Vikė                             Tai kur mums eit?

 

Rodžeris                      (pakelia rankines) Gerai.  Kol ji dar neatėjo su sardinėm.

 

Vikė                             Čia?

 

Rodžeris                      Taip, taip.

 

Vikė                             Čionai?

 

Rodžeris                      Taip, taip, taip.

 

Rodžeris ir Vikė žengia į vonią tarp aukštų

 

Vikė                             (tik balsas)  Čia dar viena vonia.

 

Jie vėl pasirodo

 

Rodžeris                      Ne, ne, ne.

 

Vikė                             Vis nori įviliot mane į vonią.

 

Rodžeris                      Norėjau pasakyt, čionai.

 

Jis galvos judesiu parodo į gretimas duris – pirmas galerijoje.  Vikė įeina pirma.  Rodžeris iš paskos

 

Vikė                             Oho, juodos paklodės!  (Ji pakelia paklodę)

 

Rodžeris                      Čia sandėliukas skalbiniams vėdinti. (Jis meta paklodę atgal)  Šitos durys, šitos.

 

Jis meta rankinę ir dėžę, nervingai bando atidaryti antras galerijoje – miegamojo – duris

 

Vikė                             Tu nekilnojamojo turto verslininkas!  O negali atidaryti durų.

 

Rodžeris ir Vikė išeina į miegamąjį

 

Tik jiems nieko neišeina, nes miegamojo durys niekaip neatsidaro.

 

Pasigirsta rakinama spyna, ir atsiveria paradinės durys.  Ant slenksčio pasirodo Filipas, nešinas kartonine dėže.  Jis įkopęs į penktą dešimtmetį, rudai įdegęs ir rašo patrauklias pjeses, kuriose žaviai atkuria laikmečio atmosferą.

 

Filipas                          ...Ne, šiandien Misis Kliaket išeiginė, juk pameni.

 

Loidas                          Stop.

 

Įeina Flavija ir atsineša rankinę – beveik tokią pačią, kaip Gario.  Flavijai virš trisdešimties, ir ji tobulai tinka į porą aukščiau aprašytam personažui.

 

Loidas                          Sustokit.

 

Filipas                          Taigi namas dabar vien tik mūsų.

 

Filipas užveria duris

 

Tik durys neužsiveria.  Pauzė, kol viršuje Garis stengiasi atidaryti duris, o apačioje Frederikui nepavyksta uždaryti durų.

 

Loidas                          Ir Dievas pasakė, sustokit.  Ir jie sustojo.  Ir Dievas pamatė, kad tai juodas siaubas.

 

Garis                            (Frederikui ir Belindai, aktoriams, kurie vaidina Filipą ir Flaviją).  Atsiprašau, mielieji, bet šitos durys neatsidaro.

 

Belinda                        Atsiprašom, mylimasis, šitos durys neužsidaro.

 

Loidas                          Ir Dievas tarė, 'Pope!'

 

Frederikas                   Atsiprašau visų.  Gal aš ką nors ne taip darau?  Žinot, koks aš kvailas su tom durim.

 

Belinda                        Fredi, širdele, viską atlieki tobulai.

 

Frederikas                   Kad tik ne aš jas būčiau sulaužęs.

 

Iš užkulisio pasirodo Popė

 

Loidas                          Ir Popė radosi.  Ir Dievas tarė, Eikit ir dauginkitės, ir atveskit Timą pataisyti durų.

 

Popė išeina į užkulisį

 

Belinda                        Oi, mėgstu technines perbėgas!

 

Garis                            Ji mėgsta technines! (Meiliai) Ar ji ne tiesiog, sakau, tikrai, ji mėgsta technines!  Dote!  Kur Dotė?

 

Belinda                        Visi čia viens kitam visada tokie malonūs.

 

Garis                            Oi!  Ar ji ne tiesiog, sakau, ji gi tikrai, ar ne.

 

Iš tarnybinių patalpų ateina Dotė

 

(Dotei)  Belinda tai jau visiškai, žinai.

 

Belinda                        Bet Fredi, mano mielas, negi tau nepatinka techninė per visą naktį?

 

Frederikas                   Aš mėgstu techninę, nes galima sėdėt ant baldų.

 

Jis atsisėda

 

Belinda                        Oi, Fredi, mielas!  Kaip gerai, kad atkutai ir net juokauji.

 

Ji sėdasi greta ir apkabina jį

 

Frederikas                   Ai, tai čia buvo juokas?

 

Belinda                        Kaip gera dirbti šitoj trupėj.  Visi šitoj trupėj tokie laimingi.

 

Dotė                             Palauk, kol po dvylikos savaičių nusigausim iki Stoktono-prie-Tyso.

 

Belinda                        Ar tau viskas gerai, Loidai, branguti mano?

 

Loidas                          Imu suprast, ką jautė Dievas, tūnodamas patamsyje ir kurdamas pasaulį.  (Jis nuryja tabletę)

 

Belinda                        Ir ką jis jautė, Loidai, mano meile?

 

Loidas                          Buvo labai patenkintas, kad įkalė raminančių.

 

Belinda                        Jis gi turėjo net šešias dienas, suprantama.  O mes tik šešias valandas.

 

Loidas                          Ir Dievas tarė, 'Kurgi po velnių tas Timas?'

 

Iš užkulisio ateina Timas, režisieriaus padėjėjas.  Jis visai išsekęs

 

Ir štai po velnių radosi tas Timas.  Ir  Dievas tarė, 'Tebūnie durys, kurios atsidaro atidaromos, o uždaromos užsidaro.'

 

Timas                           Pataisyt ką nors?

 

Loidas                          Duris.

.

Timas                           Tvarkiau ten priekyje.

Loidas                          Duris.

 

Timas                           Duris?

 

Loidas                          Tu jau pabudęs, Timai?

 

Belinda                        Loidai, jis ištisą savaitgalį montavo dekoracijas.

 

Loidas                          Ar tik nepersistengi truputėlį, ką, Timuk?

 

Belinda                        Timai, meile mano, neužsidaro durys.

 

Garis                            O miegamojo niekaip, supranti.

 

Timas                           Aha, gerai.  (Jis imasi taisyti duris)

 

Belinda                        (Loidui)  Jau dvi paras neprigulė.

 

Loidas                          Nieko, Timai.  Tik dar viena para, ir darbo diena baigsis.

 

Loidas užlipa į sceną

 

Belinda                        Oi, pažiūrėkite, jis nužengė į žemę ir yra tarp mūsų.

 

Loidas                          Klausykit.  Kadangi jau vis tiek sustojom.  Taip, dekoracijų montavimas užtruko dvi paras, todėl neturim laiko generalinei repeticijai. Nepergyvenkit.  Galvokim taip – premjera ir bus mūsų generalinė.  Jei tik pavyks bent kartą šiąnakt perbėgt visą pjesę su tom nelemtom durim ir sardinėm. Čia jos ir svarbios.  Tik durys ir sardinės.  Atnešt – išnešt.  Atnešti sardines - išnešti sardines.  Čia farsas.  Čia teatras.  Čia gyvenimas.

 

Belinda                        Oi, Loidai, kaip giliai užkabini.

 

Loidas                          Tiesiog darykit.  Bum, bum, bum.  Bum ir yra.  Bum ir pasakėt.  Bum ir padarėt.  Ir viskas eisis tobulai kur Selsdonas?

 

Belinda                        Oi, ne!

 

Garis                            Ką? jau?

 

Belinda                        Selsdonai!

 

Garis                            Selsdonai!

 

Loidas                          Pope!

 

Dotė                             (Loidui)  Maniau, jis ten salėj, su tavim?

 

Loidas                          Maniau, jis už scenos, su tavim?

 

Iš užkulisio ateina Popė

 

 Ar Misteris Moubris savo grimo kambary?

 

Popė išeina į užkulisį

 

Frederikas                   Oi, negi jis galėtų.  Tik ne per techninę perbėgą.  (Brukei)  Galėtų?

 

Brukė                           Kas galėtų?

 

Garis                            Selsdonas. Nerandam jo!

 

Frederikas                   Tikrai negalėtų.  Tik ne per techninę.

 

Dotė                             Pusė šansų, kad galėtų.

 

Brukė                           Ką galėtų?

 

Garis, Dotė ir Loidas jai gestais rodo kilnojamą stikliuką ir alkūnę, spragsi sau į pasmakres.

 

Belinda                        Tik jau nereik, brangieji, būkim jam teisingi!  Juk mes nežinome.

 

Frederikas                   Nepulkime prie išvadų.

 

Loidas                          Tiktai aprenkim dublerį.  Timai!

 

Timas                           Taip?

 

Loidas                          Greičiau užbaik duris.  Vaidinsi Įsilaužėlį.

 

Timas                           Aha. Gerai.

 

Dotė                             Reikėjo neišleist jo iš akių!  Sakau, negalima jo niekada išleisti iš akių!

 

Belinda                        Buvo blaivas kaip krištolas per visas repeticijas.

 

Garis                            Taip, nes repeticijų salėj viskas buvo, nežinau, juk ten mes buvom, suprantat, ką aš noriu pasakyt?

Loidas                          Nebuvo dekoracijų.  Visi ten kaip ant delno.

 

Garis                            O čia juk viskas, žinot.

 

Loidas                          Pasidalijome į dvi grupes.  Scena ir užkulisis.  Ir iškart jį pražiopsojom.

 

Iš užkulisio ateina Popė

 

Popė                            Grimo kambary jo nėra.

 

Dotė                             Tualetuose žiūrėjai?

 

Popė                            Taip.

 

Dotė                             O dekoracijų sandėly, rekvizito kambary, dažų sandėliuke?

 

Popė                            Taip.

 

Frederikas                   (Dotei) Tu, aišku, su juo dirbai ir anksčiau.

 

Loidas                          (Popei) Paskambinkit policijai.

 

Popė išeina pro šoninius kulisus

 

(Timui) Baigei duris?  Puiku, eik apsirengsi Įsilaužėliu.

 

Timas išeina pro šoninius kulisus

 

Salės gilumoje pasirodo Selsdonas Moubris.  Jam virš septyniasdešimties ir jis vilki Įsilaužėlio kostiumą.  Tolimesnio dialogo metu jis atžingsniuoja praėjimu tarp eilių ir stovi prieš sceną, stebėdamas visus joje.

 

Apgailestauju, Dote, brangioji mano.

 

Dotė                             Čia vis per mane, Loidai, mano meile.

 

Loidas                          Tai aš daviau jam vaidmenį.

 

Dotė                             'Suteikim jam dar vieną šansą,'  tau sakiau.  'Tik vieną paskutinį šansą!'  Žinai, na ką jau padarysi?  Vaidindavom su juo ten Pyble kas savaitę vis naujame spektakly.

 

Garis                            (Dotei)  Mano kaltė, brangioji.  Turėjau tau neleist.  Šita turnė jai bus tiesiog, žinai, ką noriu pasakyt?  Čia gi jos viso gyvenimo santaupos!

 

Loidas                          Žinome, mielasis Gari.

 

Belinda paima Dotę už rankos

 

Dotė                             Visai nemėginu iš to pralobti.

 

Frederikas                   Aišku ne, Dote.

 

Dotė                             Tik noriu truputėlį atidėt į šalį.

 

Belinda                        Žinome, mieloji.    

 

Garis                            Tiesiog šiek tiek, kad nusipirkt namelį, kur ji galėtų, sakau, na, ką jau ten, juk čia tikrai ne kažin kas.

 

Brukė pakelia ranką prie akies.

 

Belinda                        (Brukei)  Tiktai neverk, saulute mano!  Čia tu  niekuo dėta!

 

Brukė                           Ne, tiesiog kažkas pakliuvo po linze.

 

Frederikas                   Taigi, negalima norėt, kad Brukė amžinai visus stebėtų.

 

Dotė                             (rodo į Selsdoną jo nematydama).  Bet jis gi čia stovėjo partery prieš repeticiją! Aš jį mačiau!

 

Brukė                           Apie ką čia kalbam?

 

Belinda                        Viskas tvarkoj, mieloji.  Mes žinom, kad tu nieko nematai.

 

Brukė                           Turi galvoj Selsdoną? Aš ne akla.  Aš matau Selsdoną.

 

Visi atsigręžia ir jį pamato

 

Belinda                        Selsdonai!

 

Garis                            O Dieve, jis čia visą laiką!

 

Loidas                          Stovėjo kaip koks Hamleto tėvas.

 

Frederikas                   Tikrai jau, Selsdonai, na ir nustebinai.  Galvojom tu...  Galvojom, kad jau tu... ne čia.

 

Dotė                             Kur buvai, Selsdonai?

 

Belinda                        Tau viskas gerai, Selsdonai?

 

Loidas                          Sakyk ką nors!

 

Selsdonas                    Ką švenčiam?

 

Belinda                        'Ką švenčiam?'!

 

Selsdonas                    Argi ne?  Griūk ir voliokis!  O aš įsikaliau į galvą, kad mes repetuosim.

 

Jis užlipa į sceną

 

Nusnūdau mažumėlę parterio gale, kad būčiau pasiruošęs repeticijai.

 

Belinda                        Argi jis ne mielas?

 

Loidas                          Daug mielesnis, kai dabar jį matome.

 

Selsdonas                    Tai ką mes švenčiam?

 

Belinda                        'Tai ką mes švenčiam?'!

 

Iš šoninių kulisų pasirodo Timas

 

Timas                           Perknisau visą grimo kambarį. Perknisau visą rūbinę.  Nė to kostiumo, nė žmogaus.

 

Loidas parodo į Selsdoną

 

Oi.

 

Selsdonas                    Alaus?  Iš rūbinės?

 

Loidas                          Ne, Selsdonai. O tau, Timai, reikia atsipūst.  Kodėl tau neprisėdus tyliai viršuje ir neapskaičiavus viso trupės PVM?

 

Timas                           PVM, aha.

 

Loidas                          (atsargiai) Ir Timai – tik tam atvejui, jeigu jis ir jo apranga vieną vakarą abu išnyktų, užsisakyk sau atsarginį Įsilaužėlio kostiumą.

 

Timas                           Atsarginį Įsilaužėlio kostiumą.

 

Loidas                          Du atsarginius Įsilaužėlio kostiumus.  Vieną savo dydžio, vieną Popės.  Noriu turėti garderobe gausią Įsilaužėlio kostiumų atsargą visiems gyvenimo atvejams.

 

Timas                           Du atsarginius Įsilaužėlius.

Timas išeina į šoninius kulisus

 

Belinda                        Loidai, jis net neprigulė jau dvi paras.

 

Loidas                          (šaukia) Tik nenugriūk, Timai.  Mes turbūt neapsidraudę.

 

Selsdonas                    Tai kas toliau programoj?

 

Loidas                          Na, Selsdonai, manau, mažytė repeticija visiems pravers.

 

Selsdonas                    Oi, man nereikia, ačiū.

 

Loidas                          Tau nereikia?

 

Selsdonas                    Tegu visi čia be manęs išgers.  Aš pasėdėsiu ir į jus pasižiūrėsiu.  Čia tas alus iš rūbinės, ar ne?

 

Belinda                        Ne, pupuliuk, jis sako, kad mums repeticija pravers.

 

Selsdonas                    Aišku, bet galvojau, mes turėsim repetuot, ar ne?

 

Loidas                          Taip, repetuot!  Puikus sumanymas, Selsdonai.  Žinojau, kad ką nors sugalvosi. Gerai, nuo Belindos ir Fredžio įėjimo...

 

Iš šoninių kulisų pasirodo Popė,  ji sunerimusi.

 

Popė                            Loidai...

 

Loidas                          Ką?  Kas dar nutiko?

 

Popė                            Policija!

 

Loidas                          Policija?

 

Popė                            Surado ten kažkokį seną vyrą.  Be sąmonės gulėjo tarpdury, kitoj gatvės pusėj.

 

Loidas                          Ai.  Taip.  Ačiū.

 

Popė                            Jie sako, kad labai nešvarus ir dvokia, ir aš pagalvojau, oi, Dieve mano, nes...

 

Loidas                          Ačiū, Pope.

 

Popė                            Nes kai prieini arčiau prie Selsdono...

 

Belinda                        Pope!

Popė                            Ne, supranti, kai stovi kur nors greta Selsdono, tiesiog negali neužuosti tokio baisiai ypatingo...

 

Ji nutyla, uosto

 

Selsdonas                    (apkabina ją ranka per liemenį)  Žinai, ką aš tau pasakysiu, Pope.  Sykį įtrauksi į šnerves ir niekad nepamirši.  Prabėgo šešiasdešimt metų, o teatro kvapas mane iki šiol svaigina.

 

Selsdonas išeina į kabinetą

 

Belinda                        Oi, telaimina  jį Dievas!

 

Loidas                          Sakyk, mieloji Pope – kaip tau pavyko gauti šitą darbą, kuriame būtina turėti takto ir jautrumo? Ar tik nesi kieno nors meilužė?

 

Popė nustėrusi dėbteli į jį

 

Belinda                        Nesijaudink, Pope, brangute.  Jis tikrai kurčias.

 

Iš kabineto pasirodo Selsdonas

 

Selsdonas                    Kur čia?

 

Loidas                          Taip, tu iš kur čia!

 

Belinda                        Prisėsk, brangusis.

 

Dotė                             Dar pamiegok.

 

Loidas                          Tavo pasirodymas tik už dvidešimties puslapių.

 

Selsdonas išeina į kabinetą.  Popė išeina į užkulisį..

 

Loidas                          Ir... važiuojam toliau.

 

Jis grįžta į salę

 

Dotė virtuvėje, pašėlusiai kepa sardines.  Fredis ir Belinda nekantriai laukia prie paradinių durų.  Garis ir Brukė aistringai dingsta miegamajame.  Laikas nenumaldomai slenka į praeitį.

 

Dotė išeina į tarnybines patalpas, Garis ir Brukė į antro aukšto miegamąjį, o Frederikas pro paradines duris.

 

Belinda                        (Loidui, prislopintu balsu) Na, ar jie ne stebuklas?

 

Loidas                          Ką?

 

Belinda                        (rodo į miegamąjį ir į tarnybines patalpas)  Garis ir Dotė.

 

Loidas                          Garis ir Dotė?

 

Belinda                        Ša!

 

Loidas                          (prislopina balsą) Ką?  Manai, kad jie porelė?  Tiedu?  Tremplmeinas ir Misis Kliaket?

 

Belinda                        Čia turėjo likti paslapty.

 

Loidas                          Bet ji galėtų būt jam...

 

Belinda                        Ša!  Tu ką, nežinojai?

 

Loidas                          Esu tik Dievas, Belinda, meile mano.  Aš tik anglų kalbos magistras, aš nieko nežinau.

 

Iš miegamojo pasirodo Garis

 

Garis                            Kas darosi?

 

Loidas